Atsakomybė

Aplinkosaugos sritis

Klimato kaita ir energetika

AB „Kelių priežiūra“ stebi savo poveikį klimato kaitai ir aktyviai imasi priemonių emisijoms valdyti. Bendrovėje ŠESD emisijų skaičiavimai atliekami pagal tarptautinį Šiltnamio dujų protokolą (angl. Greenhouse Gas Hous Protocol), veikia reglamentuotas ŠESD vertinimo procesas: parengta ir patvirtinta bei periodiškai atnaujinama speciali emisijų skaičiavimo tvarka bei skaičiuoklė. Vertinami visi emisijų lygiai – nuo pirmo iki trečiojo, pastarajame vertinamos pagrindinės emisijų kategorijos: įsigytos prekės ir paslaugos, transportavimas, atliekos, verslo kelionės, nuomojamas turtas ir kiti veiklos aspektai.

AB „Kelių priežiūra“ ŠESD emisijos 1,2 ir 3 lygiai
CO2e, tūkst. t 2021-2025 m.

Nuo 2023 m įsigyjama tik „žalia“ elektros energija (100 %), pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

Bendrovė 2025 m. naudojo 11 saulės elektrinių, kurių bendra galia 560 kW. Šios elektrinės generuoja apie 450 000 kWh ir padengia apie dešimtadalį Bendrovės sunaudojamos elektros energijos. Iš visos suvartotos energijos 2025 m .Bendrovė naudojo apie 30 % energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.

Vienas iš reikšmingiausių žingsnių – HVO (hidrintų augalinių aliejų) degalų naudojimo pradžia. Šie degalai leidžia iki 90 % sumažinti anglies dvideginio emisijas, lyginant su tradiciniu dyzelinu. 2025 metais HVO degalai pradėti naudoti dviejose bendrovės lokacijose. HVO degalai sudarė apie 4 % naudojamų degalų transportui, 2026 m. apimtį planuojama padvigubinti, o ilgainiui visiškai atsisakyti iškastinio kuro.

Kartu su alternatyvių degalų diegimu vykdomas ir technikos atnaujinimas – įsigyjant naujas transporto priemones ir techniką taikomi griežčiausi galiojantys emisijų standartai. Investicijos į technikos atnaujinimą keičia pusiausvyrą tarp senesnių EURO 3-5 ir naujausių EURO 6 emisijų barstytuvų ir sunkvežimių. Šiuo metu pasiekta pažanga, kai trečdalis viso savaeigės technikos parko yra mažataršiais vidaus degimo varikliais. Siekiama, kad per keturis artimiausius metus žemesnė kaip EURO 6 klasė sudarytų ne mažiau kaip tris ketvirtadalius viso transporto ir technikos parko ir tokiu būdu bus reikšmingai sumažintas bendrovės neigiamas  poveikis aplinkai ir tokiais veiksmais prisidėsime prie klimato kaitos mažinimo. Bendrovė siekia optimizuoti veiklą, todėl diegia išmanias maršrutų planavimo bei nuotolinio stebėjimo sistemas, kurios leidžia efektyviau naudoti transportą.

Lengvųjų automobilių segmente bendrovė investuoja į įkraunamus hibridinius automobilius ir išbando elektromobilius, vertindama jų efektyvumą, nuvažiuojamą atstumą bei tinkamumą kelių priežiūros veiklai. Plečiamas bendrovės elektromobilių įkrovimo tinklas – įrengtos 72 įkrovimo stotelės visose veiklos lokacijose. 

Taršos mažinimas apima ir  mažosios mechanizacijos sritį – įsigyjama beveik išimtinai akumuliatorinė įranga – žoliapjovės, krūmapjovės, pjūklai bei kiti įrenginiai. Vidaus degimo varikliais varoma įranga paliekama tik išskirtiniais atvejais, kai akumuliatorinė alternatyva dar nėra technologiškai tinkama. Visi akumuliatoriniai įrankiai kraunami naudojant žaliąją energiją, todėl jų eksploatacija nesukelia papildomų emisijų.

Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai skatina ekovairavimo kultūrą tarp savo darbuotojų. Per 2025 m. pirmą pusmetį dėka ekovairavimo praktikų buvo sutaupyta kiek daugiau nei 10 tūkst. litrų degalų. Geriausius ekovairavimo rezultatus pasiekiantys darbuotojai papildomai skatinami.

2025 m. atliktas klimato kaitos fizinių ir pereinamojo laikotarpio vertinimas, rizikos integruotos į Bendrovės rizikų valdymo procesus, parengtas švelninimo planas.

Klimato kaitos švelninimo priemonių planas 1 ir 2 lygio emisijoms


 

Žiedinė ekonomika ir atliekos

Atsakingas atliekų valdymas – vienas iš Bendrovės tvarumo prioritetų. Atliekos susidaro tiek Bendrovėje atliekant tiesioginę veiklą (transporto dirbtuvėse, administracinėse patalpose, atliekant kelių priežiūros ir statybos veiklą ar gaminant asfaltą), tiek renkant kelio juostoje ar karjerų prieigose neleistinai paliktas atliekas ir šiukšles, kai jų savininko nustatyti neįmanoma. Tai vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria AB „Kelių priežiūra“, – šios atliekos ne tik mažina kelių estetikos lygį, bet ir kelia pavojų aplinkai bei eismo saugumui. Bendrovė nuolat skiria išteklius jų surinkimui ir šalinimui.

2025 m. nepavojingos atliekos sudarė 80,33 %, o pavojingos atliekos: 19,67 % visų atliekų. Lyginant su 2024 m. atliekų kiekiai sumažėjo ~11 %.

Apie 99,5 % atliekų nukreipiama perdirbimui ar energijos atgavimui, o į sąvartynus patenka tik ~0,28 %.


Aplinkosaugos sertifikatai

AB „Kelių priežiūra“ ilgalaikė strategija yra orientuota į veiklos poveikio aplinkai mažinimą. Bendrovės aplinkosaugos sistema atitinka tarptautinį ISO 14001:2015 standartą.

Bendrovės asfalto gamyklos produktai 2024 m. įgijo nepriklausomos trečiosios šalies verifikuotas aplinkosaugines deklaracijas (EPD) pagal standartus EN 15804+A2 ir ISO 14025. Deklaracijos apima žaliavų pristatymo, produktų gamybos, demontavimo ir utilizacijos poveikį aplinkai. Šios deklaracijos leidžia įvertinti visuminį produkto poveikį aplinkai ir palyginti su kitais rinkoje esančias gaminiais poveikio aplinkai aspektu. Su sertifikatais galite susipažinti čia.


Oro tarša.

Aplinkos monitoringas

Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringas vykdomas Kuršėnų asfalto gamykloje.

Asfalto gamykla įsikūrusi Kuršėnuose, Šiaulių rajone. Pagal 2023 m. patvirtintą monitoringo programą šioje gamykloje vykdomas  į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringas matuojant azoto oksidų, formaldehido bei kietųjų dalelių išmetimus.

Monitoringo vykdymas leidžia stebėti išmetamų teršalų kiekių pokyčius ir esant nukrypimams reaguoti bei užkirsti kelią taršai į aplinką. Teršalų išmetimų viršijimų stebimu laikotarpiu nebuvo.

Taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringas anksčiau buvo atliekamas ir kituose objektuose: Zarasų, Panevėžio ir Utenos meistrijose, tačiau panaikinus savoms reikmėms naudotas kuro kolonėles nebeliko prievolės vykdyti monitoringą.

Monitoringo duomenys turi būti skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. 2021 - 2026 m. monitoringo duomenys pateikiami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose."


Daugiau apie pasiektus rezultatus ir vykdomas iniciatyvas aplinkosaugos srityje galima rasti AB „Kelių priežiūra metiniuose pranešimuose

Aplinkos monitoringas

Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas vykdomas dviejuose Bendrovės objektuose:

  • Kuršėnų asfalto gamybos bazėje;
  • Rokiškio kelių tarnybos Zarasų meistrijoje.

Kuršėnų asfalto gamybos bazė įsikūrusi Kuršėnuose, Šiaulių rajone. Pagal 2023 m. patvirtintą monitoringo programą šioje bazėje vykdomas  į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringas matuojant azoto oksidų, formaldehido bei kietųjų dalelių išmetimus.

Rokiškio kelių tarnybos Zarasų meistrijoje pagal 2020 m. patvirtintą monitoringo programą atliekamas taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringas, stebimi šie teršalai ir parametrai: BDS7, nafta ir jos produktai, skendinčios medžiagos, pH, bichromatinė oksidacija.

Monitoringo vykdymas leidžia stebėti išmetamų teršalų kiekių pokyčius ir esant nukrypimams reaguoti bei užkirsti kelią taršai į aplinką. Teršalų išmetimų viršijimų stebimu laikotarpiu nebuvo.

Taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringas anksčiau buvo atliekamas ir kituose objektuose: Panevėžio ir Utenos meistrijose, tačiau panaikinus savoms reikmėms naudotas kuro kolonėles nebeliko prievolės vykdyti monitoringą.

Monitoringo duomenys turi būti skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. 2021 - 2025 m. monitoringo duomenys pateikiami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose.

2025 m. ataskaita  2025 IV ketv. 2025 III ketv. 2025 II ketv. 2025 I ketv.
2024 m. ataskaita 2024 IV ketv. 2024 III ketv. 2024 II ketv. 2024 I ketv.
2023 m. ataskaita 2023 IV ketv. 2023 III ketv. 2023 II ketv. 2023 I ketv.
2022 m. ataskaita 2022 IV ketv. 2022 III ketv. 2022 II ketv. 2022 I ketv.

2021 m. ataskaita 2021 IV ketv. 2021 III ketv. 2021 II ketv. 2021 I ketv.

Taip pat Bendrovėje vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, nes meistrijose eksploatuojamos ar buvo eksploatuojamos degalinės. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas vykdomas šiose lokacijose:

Šiaurės regione:

Kėdainiai Pasvalys Biržai Panevėžys Karsakiškis

Rytų regione:

Kupiškis Rokiškis Zarasai Utena Anykščiai

Vakarų regione:

Jurbarkas Plungė Šilalė

Daugiau apie pasiektus rezultatus ir vykdomas iniciatyvas aplinkosaugos srityje galima rasti AB „Kelių priežiūra metiniuose pranešimuose

Apie sudėtingas eismo sąlygas praneškite trumpuoju tel. nr.

trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.
 Arba +370 3 778 8001 (kaina pagal mob. operatoriaus planą).

Skyrius dirba 24/7