Kelininkai perspėja: teigiama oro temperatūra neužtikrina saugių eismo sąlygų

Per šalį keliaujantys besikeičiantys orai: erzinantys krituliai, lietus, šlapdriba ir svyruojanti oro temperatūra, lemia sudėtingas eismo sąlygas. VĮ „Kelių priežiūra“ perspėja, kad laikotarpis, kai oro temperatūra pereina iš neigiamos į teigiamą ir atvirkščiai, yra vienas iš pavojingiausių – kelias dažnai pasidengia ledu.

„Kai ilgesnį laiką oro temperatūra būna minusinė, žemė ir po ja esantys sluoksniai įšala. Temperatūrai pereinant į teigiamą, kelio danga kurį laiką ir toliau išlieka įšalusi. Jei tuo metu vis dar įšalusį kelią padengia lietus ar sniegas - jis virsta ledu. Šis reiškinys, kol žemės paviršius pasiekia teigiamą temperatūrą, trunka apie parą“, – aiškina VĮ „Kelių priežiūra“ Vilniaus padalinio direktoriaus pavaduotojas Paulius Kairiūkštis.

Pavojingiausi ruožai

Viadukai, miškingos vietos, nuokalnės ir įkalnės – pavojingiausi ruožai.

„Šie ruožai apledėja pirmiausiai – ant viadukų, įkalnių temperatūra gali būti žemesnė net pora laipsnių nei oro temperatūra. Jei temperatūra nulinė, danga gali būti įšalusi iki -2. Tokios sąlygos leidžia formuotis plikšalai. Miškų keliai užšąla dvigubai greičiau nei tos dangos, kurias pasiekia saulės spinduliai. Bet kokiu atveju, vairuotojams vertėtų atminti, kad dangos paviršius visada būna keliais laipsniais žemesnis ir pasirinkti saugų greitį, atstumą, prisiminti vairavimo žiemą įgūdžius, pasitikrinti stabdymo galimybes“, – atkreipia dėmesį VĮ „Kelių priežiūra“ atstovas.

Dėmesys prevencijai

Esant sąlygoms, kai minusinė temperatūra pereina į teigiamą, lyjant ar sningant, vykdomi prevenciniai barstymai – barstoma druska ar jos mišinys.

„Šis procesas, siekiant užtikrinti saugumą, pagrindiniuose keliuose kartojamas 2-4 kartus, barstymai pristabdo procesą, bet problemos neišsprendžia, nes druska ištirpdo ledą, tačiau danga vėl įšąla ir lietus ledėja, todėl esant nepastovioms meteorologinėms sąlygoms vairuotojai turi būti itin atidūs“, – perspėja P. Kairiūkštis ir pabrėžia, kad kelininkai stichijos įveikti negali, pagrindinė užduotis – kuo operatyviau panaikinti slidumą, didinti prevencinių barstymų skaičių dar neprasidėjus prognozuojamai oro kaitai.

Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į priežiūros lygius. Magistraliniai keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 2-3 val. nuo to laiko, kai nustoja snigti. Esant slidžiai kelio dangai, pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 7 val. Visi krašto keliai prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 8 val. Rajoniniai keliai barstomi tik pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų, pabaigus darbus pagrindiniuose keliuose.