Karantino metu pakelėse mažiau atliekų

Valstybinius kelius prižiūrinti akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ per šiltąjį sezoną surenka daugiau kaip 350 t atliekų. Šalyje įvedus karantiną, pastebėta, kad į pakeles išmetamų atliekų skaičius sumažėjęs. Per pastaruosius keturis mėnesius surinkta virš 180 t kelių pakraščiuose besimėtančių popierinių puodelių, plastikinių indų, greito maisto pakuočių ir kt. Pernai metais tokiu metu į atliekų surinkimo aikšteles buvo išvežta apie 220 t. Gausiausias atliekų „derlius“ pastebimas pavasarį, kai žmonės ima švarinti namus ir aplinką, šiukšles suveždami į poilsio aikšteles.

„Atliekos pakelėse vis dar yra problema: surenkame tonas kavos puodelių, popierinių ir plastikinių pakuočių, jų ypač gausu pasienio ruožuose, kur stovi eilės automobilių. Karantino laikotarpiu atliekų pakelėse sumažėjo, nes šiuo metu važinėja mažiau automobilių. Tiesa, pasienio ruože su Lenkija ties Kalvarija, kai karantino pradžioje A5 kelyje buvo susidariusi automobilių eilė beveik iki Garliavos, išmesta labai daug atliekų, teko jas intensyviau rinkti, statyti kilnojamus tualetus ir daugiau šiukšliadėžių. Kai eilės neliko, sumažėjo ir atliekų“, – kalba AB „Kelių priežiūros“ atstovas Petras Džervus.

Mažiau plastikinių butelių – daugiau pavojingų atliekų

Valstybės sprendimas įvesti depozito sistemą, kelininkų nuomone, pasiteisino – vienkartinių gėrimų pakuočių pakelėse ir šiukliadėžėse surenkama mažiau.

„Su kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau išmetame plastikinių butelių, išskyrus užsienio gamintojų. Tačiau didesnė problema – ne smulkios atliekos, o į pakeles, autobusų stoteles ir poilsio aikšteles suvežami dideli kiekiai buityje susidarančių atliekų, ypač pavojingų: padangų, šiferio, akumuliatorių, vaistų ir kt. Vienas iš įdomesnių radinių – kilnojamas tualetas. Žmonės išmeta ir dujines virykles, dulkių siurblius, automobilių detales, ir statybines atliekas“, – teigia P. Džervus.

Poilsio aikštelėse neliko konteinerių

Tam, kad būtų mažinamas išmetamų atliekų kiekis, neseniai atsisakyta šiukšlių konteinerių (išskyrus vietas, kur įrengti požeminiai) poilsio aikštelėse. Į juos įvairias atliekas mesdavo ne tik pravažiuojantys automobiliai, bet ir aplinkiniai gyventojai iš nuosavų gyvenamųjų namų ir kolektyvinių sodų.

„Ištuštindavome konteinerį ir nepraėjus kelioms dienoms jis būdavo perpildytas. Dabar vietoj didelių šiukšlių konteinerių, kurie būdavo tarsi signalas, jog į jį galima krauti įvairias atliekas, stovi standartinės nedidelės šiukšliadėžės, kurias valome ir dezinfekuojame ištisus metus. Padėtis yra ženkliai pagerėjusi, nors daugeliui mūsų sąmoningumo vis dar trūksta“, – pastebi „Kelių priežiūros“ atstovas.

Atliekos kelia pavojų aplinkai ir vairuotojams

Kelininkai perspėja, kai maišuose atliekos yra tiesiog numetamos, paliekamos grioviuose, laukiniai žvėrys juos išplėšo ir šiukšles paskleidžia po visą šlaitą, aplinkinę teritoriją, vėjas kelia jas į orą – tenka gaišti daug daugiau laiko, kol tos atliekos surenkamos, galimi neigiami padariniai automobiliams, keliama grėsmė eismo saugumui.  Neretai šiukšlės tampa gaisro priežastimi, jomis teršiami vandens telkiniai.

Pakelėje esančių atliekų rinkimą AB „Kelių priežiūra“ vykdo nuolat. Darbai pradedami nuo svarbiausių – magistralinių – kelių. Pagal kelių priežiūros normatyvus, atliekos renkamos skiriamojoje juostoje, kelkraščiuose, šlaituose, grioviuose, išvežamos iš autobusų stotelių, poilsio aikštelių valstybinės reikšmės kelių ruožuose.

Kelių priežiūros darbuotojai skatina būti sąmoningais ir pastebėjus eismo dalyvius, mėtančius šiukšles pakelėse, užfiksuoti įvykį ir informuoti policijos pareigūnus