Ką pakelėse randa kelių prižiūrėtojai?

Lietuvoje per šiltąjį sezoną iš pakelių surenkama apie 2500 tonų įvairiausių atliekų. Šiukšlių neigiamas poveikis gamtai, žmonėms bei gyvūnams yra akivaizdus. Jos kenkia sveikatai, yra puiki terpė vabzdžių ir graužikų platinamoms ligoms, sukelia pavojų gyvūnams ir paukščiams šiems jas suvalgius. Butelis, pagamintas iš polietileno tereftalato (PET), į kurį paprastai pilame mineralinį vandenį, suyra per 400 – 500 metų, įprastinės metalinės (plieno, alavo) pakuotės suyra maždaug per 50 – 70 metų. Neretai šiukšlės tampa gaisro priežastimi, jomis teršiami vandens telkiniai.

„Apmaudu, kad šiukšlės pakelėse vis dar yra problema, bet pastebime augantį gyventojų sąmoningumą. Įvedus depozitą, žymiai sumažėjo išmetamos taros. Daugiausiai atliekų surenkama pavasarį, vasarą ir pošventiniu laikotarpiu“, – teigia VĮ „Kelių priežiūros“ ekspertas Algminas Šmitas.

Žala gamtai, žmogui ir transportui

Kai šiukšlės yra tiesiog numetamos, paliekamos grioviuose, laukiniai žvėrys juos išplėšo ir šiukšles paskleidžia po visą šlaitą, aplinkinę teritoriją, vėjas kelia jas į orą – tenka gaišti daug daugiau laiko, kol tos šiukšlės surenkamos, galimi neigiami padariniai automobiliams, keliama grėsmė eismo saugumui.

„Didesnių problemų nei smulkios atliekos kelia stambios šiukšlės – gyventojai suveža į pakeles, autobusų stoteles ir poilsio aikšteles didelius kiekius buityje susidarančių atliekų. Susiduriame su atliekomis, kurios priskiriamos pavojingoms, surinkimu ir utilizavimu: padangos, šiferis, akumuliatoriai, vaistai ir kt. Kartą radome statybinių atliekų apie 1 toną, esame surinkę ne vieną unitazą, vonią, lovos rėmus“, – apie pakelėse randamus objektus pasakoja kelių ekspertas.

Aplinką šiukšlinančiųjų laukia administracines baudos. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 Eur. Jei atliekos pavojingos, už tokį pat kiekį gresia 60–140 Eur bauda.

„Baudos dydis atitinkamai kyla didėjant atliekų kiekiui – už neleistinoje vietoje išmestą 1 kubinį metrą ir didesnį kiekį galima sumokėti 1400–2400 Eur baudą. Pažeidėjai griežčiau baudžiami, kai atliekos paliekamos šaltiniuotose vietose, pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelėse, apsaugos zonose ir pan. Visais išvardintais atvejais dar tektų atlyginti žalą gamtai“, – apie atsakomybę už gamtos šiukšlinimą kalba VĮ „Kelių priežiūra“ teisės vadovė Lina Bagdonaitė.

Kelių priežiūros ekspertai skatina būti sąmoningais ir pastebėjus eismo dalyvius, mėtančius šiukšles pakelėse, užfiksuoti įvykį ir informuoti policijos pareigūnus.

Kas atsakingas už priežiūrą?

Pagal naują tvarką VĮ „Kelių priežiūra“ įpareigoja rūpintis šiukšlių surinkimu ir išvežimu iš pakelių, autobusų stotelių, poilsio aikštelių valstybinės reikšmės kelių ruožuose. Želdiniais rūpinasi savivaldybės, išskyrus kai kuriuos miestus.

„Kelių priežiūros“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad pakelėje esančių šiukšlių rinkimas yra vykdomas nuolat. Darbai pradedami nuo svarbiausių – magistralinių kelių, vėliau dirbama krašto ir baigiami rajoniniuose keliuose. Pagal normatyvus, šiukšlės skiriamojoje juostoje, kelkraščiuose, šlaituose, grioviuose ir pan. turi būti surenkamos pavasarį nutirpus sniegui, bet ne vėliau, kaip iki gegužės 15 dienos.