Atliekos pakelėse – kelininkai dalinasi netikėčiausių radinių istorijomis

Drabužiai, pagalvės, lovų čiužiniai, dulkių siurbliai, dujinės viryklės ir, žinoma, padangos – tokias atliekas kelininkai Lietuvos keliuose randa bene kasdien. Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ skelbia, jog vien per 9 šių metų mėnesius iš pakelių jau surinkta kiek daugiau nei 300 tonų įvairiausių atliekų. Tai beveik tiek pat, kiek iš viso buvo surinkta per praėjusių metų 12 mėnesių.

Kelininkai tikina, jog šiukšlių neigiamas poveikis gamtai, žmonėms bei gyvūnams yra akivaizdus. Jos kenkia sveikatai, yra puiki terpė vabzdžių ir graužikų platinamoms ligoms, sukelia pavojų gyvūnams ir paukščiams šiems jas suvalgius.

Mokslininkams vis dažniau diskutuoja, per kiek laiko šiukšlės suyra, nes nesurinkus ir tinkamai nesuvaldžius šio proceso, per kai kurias atliekas ateinančios kartos laipios dar ne vieną šimtmetį. Jau šiuo metu mikroplastikus ekspertai aptinka net debesyse. Pavyzdžiui, butelis, pagamintas iš polietileno tereftalato (PET), į kurį paprastai pilamas geriamasis vanduo ir kiti gėrimai, suyra per 400 – 500 metų, įprastinės metalinės (plieno, alavo) pakuotės – maždaug per 50 – 70 metų. Laimei, šią problemą palaipsniui sprendžia Lietuvoje sėkmingai įvesta depozito surinkimo sistema.

Tenka pripažinti, jog tyčinis atliekų palikimas pakelėse vis dar gajus. Tačiau „Kelių priežiūra“ pastebi, kad gyventojų sąmoningumas palaipsniui auga. Gyventojai kitąsyk patys praneša apie vienokias ar kitokias pastebėtas atliekas, pavieniai asmenys, organizacijos savarankiškai organizuoja švaros akcijas aplink savo gyvenamąsias vietoves. Pavyzdžiui, visai neseniai Telšiuose aktyvūs moksleiviai surinko viešosiose erdvėse, taip pat ir pakelėse virš 6 tonų įvairių atliekų, tarp jų ir padangų. „Kelių priežiūra“ prisidėjo tas atliekas perimdama tolimesniam atliekų tvarkymui.

Žala gamtai, žmogui ir transportui

Kai atliekos yra tiesiog numetamos, paliekamos grioviuose, laukiniai žvėrys juos išplėšo ir šiukšles paskleidžia po visą šlaitą, aplinkinę teritoriją, vėjas kelia jas į orą – kelininkams tenka gaišti daug daugiau laiko, kol tos šiukšlės surenkamos, galimi neigiami padariniai automobiliams, keliama grėsmė eismo saugumui.

Visgi didesnių problemų nei smulkios atliekos kelia stambiosios šiukšlės – gyventojai suveža į pakeles, autobusų stoteles ir poilsio aikšteles didelius kiekius buityje susidarančių atliekų. Susiduriama su atliekomis, kurios priskiriamos pavojingoms, surinkimu ir utilizavimu: padangos, šiferis, akumuliatoriai, vaistai ir kt. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį vienoje poilsio aikštelėje „Kelių priežiūros“ darbuotojai aptiko 8 maišus su žuvies atliekomis.

Tyčinių šiukšlintojų neatbaido ir administracines baudos. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 Eur. Jei atliekos pavojingos, už tokį pat kiekį gresia 60–140 Eur bauda.

Baudos dydis atitinkamai kyla, didėjant atliekų kiekiui – už neleistinoje vietoje išmestą 1 kubinį metrą ir didesnį kiekį galima sumokėti 1400–2400 Eur baudą. Pažeidėjai griežčiau baudžiami, kai atliekos paliekamos šaltiniuotose vietose, pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelėse, apsaugos zonose ir pan. Visais išvardintais atvejais dar tektų atlyginti žalą gamtai.

AB „Kelių priežiūra“ organizuoja nuolatinius ir atsitiktinius stebėjimus dėl atliekamų pažeidimų ir visuomet apie nustatytas pažeidimus informuoja teisėsaugos atstovus. Be to, svarstomas specialiųjų priemonių taikymas šiukšlinimo kelių juostoje užkardymui. Prie problemos sprendimo gali prisidėti kiekvienas, todėl kelių priežiūros ekspertai kviečia būti sąmoningais ir pastebėjus eismo dalyvius, mėtančius šiukšles pakelėse, užfiksuoti įvykį ir informuoti apie tai policijos pareigūnus.

Kas atsakingas už priežiūrą?

AB „Kelių priežiūra“ įpareigota rūpintis atliekų surinkimu ir išvežimu iš pakelių, autobusų stotelių, poilsio aikštelių valstybinės reikšmės kelių ruožuose. Želdiniais rūpinasi savivaldybės, išskyrus kai kuriuos miestus.

Pakelėse esančių atliekų rinkimas yra vykdomas nuolat. Darbai pradedami nuo svarbiausių – magistralinių kelių, vėliau dirbama krašto ir baigiami rajoniniuose keliuose.

Primenama, kad Lietuvoje padangas kaip ir kitas didelio gabarito atliekas nemokamai galima palikti savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Privatūs asmenys, pavyzdžiui, nebenaudotinas padangas, gali palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioje įmonėje, kurioje keitė susidėvėjusias padangas naujomis. Padangas privalo neatlygintinai priimti ir padangų pardavėjai, jei atiduodamos padangos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui. Informacijos apie didelių gabaritų atliekų aikšteles galima rasti čia.

AB „Kelių priežiūra“ rūpinasi už 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą visoje Lietuvoje. Valstybinės reikšmės kelių priežiūra atliekama pagal sutartį su pagrindiniu užsakovu – Lietuvos automobilių kelių direkcija, vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu „Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPV PN 22“. Jis reglamentuoja kelių techninės priežiūros reikalavimus,  kokybę, darbus pagal kelių reikšmę, priežiūros lygį, eismo intensyvumą.